- pirma
- 2 pirmà praep. su gen., pìrma 1. žymint anksčiau už ką vykstančio veiksmo laiką: Rytas išaušo šiltas, pirma saulėtekio šilta jau buvo, o pakilus saulelei, labai ėmė kaitinti Žem. Pirma laiko jaunas žūstu, nė jėgų neišmėginęs J.Jan. Tu pirmà jos mirsi Ktk. Aš pirma tavęs (pirmiau už tave) baigiau darbą J.Jabl. Mes pirmà Jono parėjom iš miestelio Kur. Pìrma [Kupiškio] miesto degimo atsirado traukinys Kp. Dėdė su dėdiene atvažiavo pìrma mūsų Ds. Lapė pirma visų savo šlankų paklausė kojų FrnS1263. Išginiau anksti rytelio, pirma viso svietelio LTR(Dkšt). Jisai pirma dangaus žengimo savo instatęs yra šventą krikštą BPII112. Kurie buvo pirma jūsų M.Valanč. ^ Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas užversi KrvP(Drsk). Ko tau pirma tėvo lįst peklon?! Ml. 2. žymint ko priekyje kas vyksta: Banda eina pirma piemens, pirm piemens J.Jabl. Šuva bėga pìrma arklio Sv. Pìrma žmonių ėjo mokytojas And. Ana ažulėkė pirmà manę Ktk. Čiupinėjo pirmà savęs lazda NdŽ. Šilinis, atkėlęs vartelius, pirma savęs praleido mokytoją rš. Pirmà važiuojančio žmogaus FrnS1261 Šešiais žengsniais pirmà savę varėsi suimtinį Lp. Pirma savę bernužėlis šyvus žirgelius vedė TŽII374. Pirma jos lėkė raiba gegutė LB99. | Kamienagalis paliko savo pėdsaką pirma jo stovinčio priebalsio minkštume K.Būg. ^ Mesk pirmà savę, tai rasi paskui save Rod.
Dictionary of the Lithuanian Language.